Druskos

Druskos yra neorganiniai junginiai, sudaryti iš metalų ir nemetalų atomų. Metalai pasižymi elektros laidumu ir kalumu, o nemetalai – gebėjimu priimti elektronus ir sudaryti rūgštinius oksidus. Tokia sudėtis lemia druskų stabilumą, joninę sandarą ir platų jų naudojimą chemijoje bei kasdienėje aplinkoje.

Druskos skirstomos į tris pagrindines grupes: neutraliosios, šarminės ir rūgštinės. Neutraliąsias sudaro visiškai pakeisti vandenilio atomai rūgštyje, šarminės turi likutinę bazės dalį, o rūgštinės – likutinę rūgšties dalį. Tokia klasifikacija padeda suprasti jų chemines savybes ir taikymo sritis.

Kaip ir kur galima naudoti druską? 

Druska naudojama įvairiose srityse. Valant vandenį druska padeda pašalinti nereikalingus jonus ir reguliuoti cheminę sudėtį. Kelių priežiūroje druskos veikia kaip efektyvūs ledo tirpiklis, užtikrinant saugumą žiemos metu. Maisto pramonėje druska veikia kaip konservantas ir skonio stipriklis – jis stabdo mikroorganizmų augimą ir prailgina produktų galiojimo laiką.

Žemės ūkyje druska naudojama kaip mikroelementų šaltinis – tiek augalų tręšimui, tiek gyvulių mitybai. Jos padeda palaikyti mineralų balansą ir pagerina derlingumą. Medicinoje druskos reikalingos terapijai, kaip fiziologinių tirpalų gamybai.

Druskos cheminė formulė priklauso nuo sudedamųjų jonų, o drusko molekulės struktūra lemia tirpumą, reaktyvumą ir fizines savybes. Dėl šių savybių druskos yra nepakeičiamos tiek pramonėje, tiek buityje. Jų kaina priklauso nuo tipo, grynumo ir paskirties.