Korozijos inhibitoriai ir šilumnešiai

Korozijos inhibitoriai – tai cheminės medžiagos arba jų mišiniai, skirti metalų paviršių apsaugai nuo oksidacinio aplinkos poveikio. Jų pagrindinė funkcija – sulėtinti ar sustabdyti metalų oksidaciją, dar vadinamą rūdijimu. Oksidacija – tai cheminė reakcija tarp metalo ir deguonies, sukelianti paviršiaus irimą bei nepageidaujamų junginių susidarymą.

Korozijos inhibitoriai veikia įvairiais mechanizmais. Vieni veikia kaip antioksidantai – jie neutralizuoja deguonį ar kitas reaktyviąsias daleles, mažindami oksidacijos greitį. Kiti – buferiniai priedai – palaiko pastovų pH (dažniausiai 7–10), sudarydami metalui palankią terpę. Taip pat taikomos plonasluoksnės izoliacinės medžiagos, kurios nano lygyje formuoja apsauginę plėvelę ir izoliuoja metalą nuo drėgmės bei oro.

Korozijos inhibitorių veikimo principai ir taikymas

Korozijos inhibitorius veikia priklausomai nuo sistemos sąlygų – temperatūros, tirpalo sudėties, pH, metalo tipo. Todėl tinkamo inhibitoriaus pasirinkimas turi būti pagrįstas cheminės sudėties ir eksploatacinės aplinkos analize.

Šios medžiagos plačiai taikomos pramonėje: vandens tiekimo sistemose, šildymo ir aušinimo įrenginiuose, automobilių sistemose bei kitose technologinėse srityse, kur svarbus įrangos ilgaamžiškumas ir apsauga nuo korozijos. Naudojant inhibitorius užtikrinamas patikimas veikimas, sumažėja gedimų tikimybė ir prailginamas sistemų tarnavimo laikas.